18 And the disciples of John and of the Pharisees used to fast and they come and say unto him, Why do the disciples of John and of the Pharisees fast, but thy disciples fast not?

siuosius.

18 Ir mokitiniai Jono bei Parizėušių daug pastnikavo; ir atėję keli, tarė jam: kodėl mokįtiniai Jono ir Parizėušių pastnįkauja, o tavo mokįtiniai ne pastnikauja?

cannot fast.

20 But the days will come,

when

21 No man also seweth a piece of new cloth on an old garment: else the new piece that filled it up taketh away from the old, and the rent is made worse.

22 And no man putteth new wine into old bottles: else the new wine doth burst the bottles, and the wine is spilled, and the bottles will be marred but new wine must be put into new bottles. 23 And it came to pass, that he went through the corn fields on the sabbath day; and his disciples began, as they went, to pluck the ears of corn.

24 And the Pharisees said unto him, Behold, why do they on the sabbath day that which is not lawful?

25 And he said unto them, Have ye never read what David did, when he had need, and was an hungred, he, and they that were with him?

26 How he went into the house

pastnikaus.

21 Nieks ne uždeda lopą naujo milo ant seno rubo; nės naujasis lopas nuplyšta nuo senojo, ir skylė didesnė pastoja.

22 Ir nieks nepila šviežų vyną į senus rykus, šeip šviežusis vynas išplaišina rykus, ir vynas išteka, ir rykai pagenda; bet šviežų vyną į naujus rykus reikia pilti.

23 Ir nusidavė, jam einant sabatoje per javus, pradėjo jo mokitiniai be eidami varpas traukyti.

24 Ir Parizėušiai tarė jam: štai, dabok, ką daro tavo mokįtiniai sabatoje, kas ne vale?

25 Ir jis tarė jiems: argi niekados ne skaitėte, ką Dovidas darė, kaip jis pristoko ir išalkęs buvo, su esančiaisiais pas jį?

26 Kaip jis ėjo į Dievo namus

high priest, and did eat the shewbread, which is not lawful to eat but for the priests, and gave also to them which were with him? 27 And he said unto them, The sabbath was made for man, and not man for the sabbath :

28 Therefore the Son of man is Lord also of the sabbath.

CHAPTER III.

AND he entered again in to the

synagogue; and there was a man there which had a withered hand.

2 And they watched him, whether he would heal him on the sabbath day; that they might accuse him.

ir valgė šventasias duonas, kurias niekam ne derėjo valgyti, kaip tikt kunigams, o jis davė ir tiems, pas jį esantiems.

27 Ir jis sakė jiems: sabata dėl žmogaus leista, o ne žmogus dėl

4 And he saith unto them, Is it lawful to do good on the sabbath days, or to do evil? to save life, or to kill? But they held their peace. 5 And when he had looked round about on them with anger, being grieved for the hardness of their hearts, he saith unto the man, Stretch forth thine hand. And he stretched it out: and his hand was restored whole as the other.

6 And the Pharisees went forth, and straightway took counsel with the Herodians against him, how they might destroy him.

7 But Jesus withdrew himself with his disciples to the sea and a great multitude from Galilee followed him, and from Judæa,

8 And from Jerusalem, and from Idumæa, and from beyond Jor

4 Ir tarė jiems: ar reikia sabatoje gero daryti, ar pikto? ar gyvastį išlaikyti, ar nužavinti? bet jie tylėjo.

5 Ir paeiliumi ant jų pažiurėjo supykęs, ir smutnijosi dėlei jų širdies kietumo, ir sakė tam žmogui: ištiesk savo ranką. Ir jis ištiesė ją; ir jo ranka jam sveika pastojo, kaip ir kita.

6 Ir Parizėušiai išėję tuojaus sudumė su Erodo tarnais prieš jį, kaip jį nužavintų.

7 Bet Jėzus su savo mokįtiniais šalin ėjo pas mares, ir daug žmonių jį sekė iš Galilėos ir iš Žydų žemės,

8 Ir iš Jėruzalės, ir iš Idumėos, ir iš anos šalies Jordano, ir tų,

dan; and they about Tyre and Sidon, a great multitude, when they had heard what great things he did, came unto him.

9 And he spake to his disciples, that a small ship should wait on him because of the multitude, lest they should throng him.

10 For he had healed many; insomuch that they pressed upon him for to touch him, as many as had plagues.

11 And unclean spirits, when they saw him, fell down before him, and cried, saying, Thou art the Son of God.

12 And he straitly charged them that they should not make him

known.

13 And he goeth up into a mountain, and calleth unto him whom he would: and they came unto him.

14 And he ordained twelve, that they should be with him, and that he might send them forth to preach,

15 And to have power to heal sicknesses, and to cast out devils 16 And Simon he surnamed Peter;

17 And James the son of Zebedee, and John the brother of James; and he surnamed them Boanerges, which is, The sons of thunder:

18 And Andrew, and Philip, and Bartholomew, and Matthew, and Thomas, and James the son of Alphæus, and Thaddæus, and Simon the Canaanite,

19 And Judas Iscariot, which also betrayed him and they went into an house.

:

20 And the multitude cometh to

kurie gyvena aplink Tyrų ir Sidoną, didė daugybė girdinčiųjų jo darbus atėjo pas jį.

9 Ir jis sakė savo mokįtiniams, kad laivelį jam laikytų gatavą dėl žmonių, jeib jį ne spaustų.

10 Nės jis daug jų gydė, taip, aža pulte ant jo puolė visi vargintieji, kad jį pakrutintų.

11 Ir dvasės nečystos, ji pamačiusios, atsiklaupė ir šaukė, sakydamos: tu esi Dievo Sunus.

12 Ir jis jas aštriai apdraudė, idant jį ne apreikštų.

13 Ir jis užėjęs ant kalno, vadino pas savę, kurius norėjo, ir tie atėjo pas jį.

14 Ir jis įstatė anus dvylika, kad su juomi butų, ir kad jis juos išsiųstų, apsakyti Dievo žodį;

15 Ir kad turėtų macį, išgydyti ligas ir velnius išvaryti. 16 Ir davė Simonui vardą Petro;

17 Ir Jokuba, sunų Zebedėjaus, ir Joną, brolį Jokubo; ir davė jiemdviem vardą Bneargem, tai musų žodžiu, perkuno vaikai.

18 Ir Endriejų, ir Pilipą, ir Baltramiejų, ir Matėošių, ir Tamošių, ir Jokubą, sunų Alpėjaus, ir Tadėušą, ir Simoną Kananytą,

19 Ir Judošių Iškariotą, kursai jį išdavė.

20 Ir jiems parėjus namon, vėl

not so much as eat bread.

21 And when his friends heard of it, they went out to lay hold on him for they said, He is beside himself.

22 ¶ And the scribes which came down from Jerusalem said, He hath Beelzebub, and by the prince of the devils casteth he out devils. 23 And he called them unto him, and said unto them in parables, How can Satan cast out Satan? 24 And if a kingdom be divided against itself, that kingdom cannot stand.

25 And if a house be divided against itself, that house stand.

cannot

26 And if Satan rise up against himself, and be divided, he cannot stand, but hath an end.

a

27 No man can enter into strong man's house, and spoil his goods, except he will first bind the strong man; and then he will spoil his house.

28 Verily I say unto you, All sins shall be forgiven unto the sons of men, and blasphemies wherewith soever they shall blaspheme :

29 But he that shall blaspheme against the Holy Ghost hath never forgiveness, but is in danger of eternal damnation :

30 Because they said, He hath an unclean spirit.

31 There came then his brethren and his mother, and, standing without, sent unto him, calling him.

32 And the multitude sat about

vietos ne turėjo valgyti.

21 Ir kaip tai girdėjo aplink jį esantieji, išėjo jie, jį laikyti; nes jie tarė: jis iš umo išeis.

22 Bet raštemokįtieji, kurie buvo atėję iš Jeruzalės, sakė: jis tur Beelzebubą, ir per vyriausiąjį velnių jis išvaro velnius.

23 Ir jis suvadinęs juos kalbėjo jiems prilyginimuose: kaip gal šėtonas šėtoną išvaryti?

24 Kad kokia karalystė pati tarp savęs ne sutinka, tai ji ne gal išsilaikytis.

25 Ir kad namai patys tarp savęs ne sutinka, tai jie ne gal išsilaikytis.

26 Taigi, jei šėtonas pats prieš savę keliasi, ir su savimi ne sutinka, tai jis ne gal išsilaikytis, bet tur suteškėti.

27 Nieks ne gal stipriojo namus užpulti ir jo naudą išplėšti, jei ne pirma stiprųjį suriša, ir potam jo namus išplėšia.

28 Iš tiesos sakau jums: visi griekai žmonių vaikams atleidžiami, o ir Dievo bluznijimai, kuriais Dievą bluznija;

29 Bet kursai bluznija šventąją Dvasę, tas ne gaun atleidimo amžinai, bet kaltas yra amžinojo sudo.

30 Nės jie sakė: Jis tur nečystą dvasę.

31 Ir atėjo jo motyna ir jo broliai; ir stovėdami lauke, nusiuntė pas jį, ir vadindino jį.

32 Ir žmonės sėdėjo aplink jį,

him, and they said unto him, Behold, thy mother and thy brethren without seek for thee.

33 And he answered them, saying, Who is my mother, or my brethren?

34 And he looked round about on them which sat about him, and said, Behold my mother and my brethren!

35 For whosoever shall do the will of God, the same is my brother, and my sister, and mother.

CHAPTER IV.

ir tarė jam: štai, tavo motyna ir tavo broliai lauke klausia tavęs.

33 Ir jis jiems atsakė, tarydamas: kas mano motyna, ir kas mano broliai?

34 Ir paeiliumi ant mokitinių, kurie aplink jį sėdėjo, pažiurėjęs, tarė: štai, tie mano motyna ir mano broliai.

35 Nės darąsis Dievo valę, tas yra mano brolis, ir mano sesuo ir mano motyna.

PERSKYRIMAS IV.

R jis pradėjo vėl mokiti prie

sea

gathered unto him a great multitude, so that he entered into a ship, and sat in the sea; and the whole multitude was by the sea on the land.

2 And he taught them many things by parables, and said unto them in his doctrine,

3 Hearken; Behold, there went out a sower to sow:

4 And it came to pass, as he sowed, some fell by the way side, and the fowls of the air came and devoured it up.

žmonių, taip, kad jis turėjo įžengti į laivą, ir sėdėti ant vandens, ir visi žmonės stovėjo ant žemės pas

mares.

2 Ir jis ilgai Dievo žodį sakė per prilyginimus. Ir savo pamoksle sakė jis jiems:

3 Klausykitės: štai, išėjo sėjėjas sėti.

4 Ir nusidavė, jam be sėjant, keli grudai puolė pas kelią; tai paukščiai dangaus atlėkę sulesė tus.

6 But when the sun was up, it was scorched; and because it had no root, it withered away.

7 And some fell among thorns, and the thorns grew up, and choked it, and it yielded no fruit. 8 And other fell on good ground, and did yield fruit that sprang up

6 Bet saulei užtekėjus, pavyto, ir ne turėdami šaknies, padžiuvo.

7 Ir kiti puolė tarp erškėčių; ir erškėčiai per viršų augo, ir nusmelkė tus, ir nenešė vaisiaus.

8 Ir kiti puolė į gerą žemę, ir vaisių nešė tarpstantį, ir atnešė