things Jesus had done for him: and all men did marvel.

21 And when Jesus was passed over again by ship unto the other side, much people gathered unto him and he was nigh unto the

sea.

22 And, behold, there cometh one of the rulers of the synagogue, Jairus by name; and when he saw him, he fell at his feet, 23 And besought him greatly, saying, My little daughter lieth at the point of death: I pray thee, come and lay thy hands on her, that she may be healed; and she shall live.

24 And Jesus went with him; and much people followed him, and thronged him.

25 And a certain woman, which had an issue of blood twelve

25 Ir buvo čia moteriškė, kuri kraujo pludimu dvylika metų buvo sirgusi,

26 Ir daug kentėjusi nuo daug liek orių, ir visą savo turtą dėl to praradusi, ir nieko jai ne mačijo, bet dar labiaus piktyn ėjo su ja.

27 Ta išgirdusi apie Jėzų, atėjo iš užpakalio tarp žmonių, ir pakrutino jo rubą.

28 Nės ji sakė: kad tiktai jo rubą pakrutinčiau, tai aš išgyčiau. 29 Ir tuojaus apsistojo jos kraujo pludimas, ir ji pasijuto savo kune pasveikusi nuo tos slogos.

30 Ir tuojaus pajuto Jėzus savyje, tą macį iš jo išėjusią, ir atsigręžęs žmonėms tarė: kas pakrutino mano rubus?

31 Ir mokitiniai sakė jam: matai,

Who touched me?

32 And he looked round about to see her that had done this thing. 33 But the woman fearing and trembling, knowing what was done in her, came and fell down before him, and told him all the truth.

34 And he said unto her, Daughter, thy faith hath made thee whole; go in peace, and be whole of thy plague.

35 While he yet spake, there came from the ruler of the synagogue's house certain which said, Thy daughter is dead: why troublest thou the Master any further?

36 As soon as Jesus heard the word that was spoken, he saith unto the ruler of the synagogue, Be not afraid, only believe.

37 And he suffered no man to follow him, save Peter, and James, and John the brother of James.

38 And he cometh to the house of the ruler of the synagogue, and seeth the tumult, and them that wept and wailed greatly.

39 And when he was come in, he saith unto them, Why make ye this ado, and weep? the damsel is not dead, but sleepeth.

40 And they laughed him to scorn. But when he had put them all out, he taketh the father and the mother of the damsel, and them that were with him, and entereth in where the damsel was lying.

41 And he took the damsel by the hand, and said unto her, Tali

32 Ir jis apsižvalgė tos, kuri tai padariusi buvo.

33 Bet ta moteriškė bijojosi ir drebėjo, (nės žinojo, kas jai buvo tikęsi,) atėjo ir puolė ties juomi į kelius, ir iškalbėjo visą tiesą.

34 Bet jis tarė jai: mano duktė, tavo tikėjimas tavę pasveikino; eik su pakajumi, ir buk sveika nuo tos tavo slogos!

35 Jam taip dar bekalbant, atėjo keli iš šeimynos vyriausiojo mokyklos, sakydami: tavo duktė numirė; kam toliaus procés darai mokitojui?

36 Bet Jėzus veikiai išgirdo tą kalbą sakytąją, ir tarė vyriausiamjam mokyklos: nesibijok, tikt tikėk!

37 Ir ne leido nei vieną, jį sekti, kaip tikt Petrą ir Jokubą bei Joną, Jokubo brolį.

38 Ir jis atėjo į namus vyriausiojo mokyklos, ir matė trenksmą ir labai verkiančius bei raudojančius.

39 Ir įėjęs tarė jiems: kodėl trenksmą darote ir verkiate? tas kudikis ne numiręs, bet miegti; ir jie išjuokė ji.

40 Ir jis išvaręs visus, ėmė su savimi tėvą ir motyną kudikio ir tus, kurie pas jį buvo, ir įėjo kur kudikis gulėjo.

41 Ir nutvėręs kudikį prie rankos, tarė jai: Talita kumi! tai musų

:

2 And when the sabbath day was come, he began to teach in the synagogue and many hearing him were astonished, saying, From whence hath this man these things? and what wisdom is this which is given unto him, that even such mighty works are wrought by his hands?

3 Is not this the carpenter, the son of Mary, the brother of James, and Joses, and of Juda, and Simon? and are not his sisters here with us? And they were offended at him.

4 But Jesus said unto them, A prophet is not without honour, but in his own country, and among his own kin, and in his own house. 5 And he could there do no mighty work, save that he laid his hands upon a few sick folk, and healed them.

6 And he marvelled because of their unbelief. And he went round about the villages, teaching.

kelkis!

42 Ir tuojaus mergaitė kėlėsi ir vaikščiojo; bet ji buvo dvylika metų sena; ir jie labai stebėjosi.

43 Ir jis didei jiems įsakė, idant tai nieks ne ištirtų; ir sakė, kad duotų jai valgyti.

PERSKYRIMAS VI.

R jisai išėjo iš čia ir atėjo į savo tėviškę, ir jo mokįtiniai sekė jį.

2 Ir sabatai priėjus, pradėjo jis mokinti jų mokykloje. Ir daug, kurie klausės, stebėjosi jo pamokslo, ir tarė: iš kur jam tai, ir kokia ta išmintis, kuri jam duota yra, ir tokie darbai, kurie per jo rankas daromi!

3 Ar jisai ne cimerninkas, Marijos sunus, ir brolis Jokubo ir Jozės, ir Judo ir Simono? argi ne ir jo sesers šičion yra prie musų? ir jie pasipiktino iš jo.

4 Bet Jėzus tarė jiems: prarakas niekur už mažesnį ne laikomas, kaip savo tėviškėje ir namieji prie savųjų.

5 Ir ne galėjo tenai padaryti nei jokio stebuklo, kaip tikt keliems ligonims jis uždėdamas rankas juos išgydė.

6 Ir jis dyvijosi jų netikėjimo. Ir pervaikščiojo miestelius aplinkui mokįdamas.

twelve, and began to send them forth by two and two; and gave them power over unclean spirits; 8 And commanded them that they should take nothing for their journey, save a staff only; no scrip, no bread, no money in their

purse:

9 But be shod with sandals; and not put on two coats.

10 And he said unto them, In what place soever ye enter into an house, there abide till ye depart from that place.

11 And whosoever shall not receive you, nor hear you, when ye depart thence, shake off the dust under your feet for a testimony against them. Verily I say unto you, It shall be more tolerable for Sodom and Gomorrha in the day of judgment, than for that city. 12 And they went out, and preached that men should repent. 13 And they cast out many devils, and anointed with oil many that were sick, and healed them.

14 And king Herod heard of him; (for his name was spread abroad :) and he said, That John the Baptist was risen from the dead, and therefore mighty works do shew forth themselves in him.

15 Others said, That it is Elias. And others said, That it is a prophet, or as one of the prophets.

16 But when Herod heard thereof, he said, It is John, whom I beheaded he is risen from the dead.

17 For Herod himself had sent forth and laid hold upon John, and bound him in prison for Herodias' sake, his brother Philip's wife for he had married her.

8 Ir liepė jiems, kad nieko drauge ne imtus ant kelio, kaip tikt lazdą; nei delmono, nei duonos, pinigų čerasle;

nel

9 Bet butų kurpėti; ir ne apsivilktų dviem sermėgom.

10 Ir sakė jiems: į kurius namus įeisite, tuose pasilikite, iki iš ten vėl atstosite.

11 Ir kurie jus ne priima, nei jusų klauso, nuo tų atstokite, ir nukratykite dulkes nuo savo kojų, liudymui ant jų. Iš tiesos sakau jums: lengviaus bus Sodomai ir Gomorai sudnoje dienoje, ne kaip tokiam miestui.

12 Ir jie išėję apsakė, kad prisiverstų.

13 Ir išvarė daug velnių, ir daug ligonių aliejumi mostijo, ir išgydė juos.

14 Ir išgirdęs tai karalius Erodas, (nės jo vardas jau žinomas buvo,) tarė: Jonas krikštytojis kėlėsi iš numirusių; todėl jis tokius stebuklus daro.

15 Bet keli sakė: jis Eliošius yra; kiti vėl sakė: jis prarakas, arba prarakų vienas.

16 Bet Erodas tai išgirdęs tarė: jis Jonas, kuriam aš galvą nukirsdinau; tasai kėlės iš numirusių.

17 Bet jis, Erodas, buvo nusiuntęs ir sugaudinęs Joną ir apkaldinęs, dėl Erodyados, pačios Pilipo, savo brolio; nės ją buvo vedęs.

18 For

John had said unto

18 Bet Jonas sakė Erodui: ne

galėjo.

21 And when a convenient day was come, that Herod on his birthday made a supper to his lords, high captains, and chief estates of Galilee;

22 And when the daughter of the said Herodias came in, and danced, and pleased Herod and them that sat with him, the king said unto the damsel, Ask of me whatsoever thou wilt, and I will give it thee. 23 And he sware unto her, Whatsoever thou shalt ask of me, I will give it thee, unto the half of my kingdom.

24 And she went forth, and said unto her mother, What shall I ask? And she said, The head of John the Baptist.

25 And she came in straightway with haste unto the king, and asked, saying, I will that thou give me by and by in a charger the head of John the Baptist.

26 And the king was exceeding sorry; yet for his oath's sake, and for their sakes which sat with him, he would not reject her.

27 And immediately the king sent an executioner, and commanded his head to be brought: and he went and beheaded him in the prison,

28 And brought his head in

a

20 Bet Erodas bijojosi Jono; nės jis žinojo, jį vyrą teisų ir šventą esantį; ir dabojo ant jo, klausydavo jo daug daiktuose, ir mielai jo klausės.

21 Ir atėjo diena patogi, kad Erodas, švęsdamas savo užgimimo dieną, pataisė vakarienę pulkauninkams, šimtininkams ir vyresniemsiems Galilėos.

22 Tai įėjo duktė Erodyados ir šokinėjo ir pamėgo Erodui ir drauge už stalo sėdintiemsiems. Tai sakė karalius mergaitei: prašyk iš manęs, ko tu nori, aš tau duosu.

23 Ir prisiekė jai: ką iš manęs prašysi, duosu tau, iki pusės savo karalystės.

24 Ir išėjusi tarė savo motynai: ko prašysu? ta atsakė: galvos Jono krikštytojo.

25 Ir ji pasiskubįdama įėjusi veikiai pas karalių, prašė jo, sakydama: noru, kad man dabar tuojaus duotumbei ant bliudo galvą Jono krikštytojo.

26 Karalius smutnijosi; ale dėl prysiegos ir dėl drauge už stalo sėdinčiųjų ne norėjo jos prašymą paniekinti.

27 Ir tuojaus nusiuntęs karalius budelį, liepė atgabenti jo galvą. Tas nuėjęs nukirto jam tą kalėjime.

28 Ir atnešė jo galvą bliude, ir